Moliūgų cukatai

Radusi šį receptą, žiūrėjau gana nepatikliai, nes man moliūgas - tai visiškai netinkanti į desertus daržovė, nebent į kokius blynus arba pyragus tik kaip sudedamoji, bet ne pagrindinė dalis.
Bet kadangi namuose raičiojasi dar du dideli oranžiniai gražuoliai, tai vistik ryžausi pamėginti moliūgų cukatus. Dariau iš nedidelės normos, nes nežinojau ko tikėtis.
Taigi, receptukui reikės:
1,5 kg nulupto moliūgo;
400 g cukraus;

marinato paruošimui (visko dedame pagal skonį):
vanilės;
cinamono;
citrinos pusės;

cukatų glazūrai:
cukraus;
citrinos rūgšties.

Moliūgą supjaustome stambokais kubeliais. Maždaug dvigubai, trigubai stambesniais negu pjaustome bulves sriubos virimui. Nes jis džiūdamas gerokai susitrauks. Užpilame cukrumi ir paliekamai dvylikai valandų.
Aš, vos tik užpyliau cukrų, išmaišiau, ir nusistebėjau, ar tikrai to skysčio atsiras. Bet jau už pusvalandžio pradėjau kauptis skysčio. Po numatyto laiko buvo labai daug išsiskyrusių moliūgo sulčių, gabaliukai plaukiojo jame.
Taigi, tada tą skystį nupilame į puodą, o moliūgą paliekame. Užverdame skystį, dedame vanilės, žiupsniuką įbėriau cinamono, ir įmečiau pusę citrinos supjaustytos riekutėmis. Paverdame apie dešimt minučių ir karštą sirupą užpilame ant moliūgo kubelių. Išmaišome ir vėl paliekame dvylikai valandų. Svarbu: kai virsite sirupą, jį nuolat ragaukite, jei trūksta cukraus, įdėkite jo, jei norisi rūgšties, įdėkite citrinos rūgšties. Sirupas skanus turi būti jums. Jei jums jo skonis nepatiks, nepatiks ir moliūgo cukatai.
Po dvylikos valandų, moliūgą su visu sirupu pilame į puodą ir verdame kol moliūgas šiek tiek suminkštės, pasidarys ryškios spalvos, bet nesuteš, nes kitaip gausis košė, o ne cukatai. Verdame kažkur dešimt minučių. Moliūgo kubeliai turi išlikti pakankamai kieti. Tada, sirupą nupilame. Moliūgo gabaliukus paskleidžiame ant kepimo popieriaus ir dedame į orkaitę. Ten juos džioviname apie keturias valandas 75-80C karštyje. Orkaitės durelės turi būti šiek tiek pravertos BŪTINAI, nes turi išeiti drėgmė iš moliūgo. Kaitinant vis kas pusvalandį, valandą ateiname ir pamaišome ranka moliūgus, kad džiūtų iš visų pusių. Kai jie bus tokie nešlapi, paspaudus jausis, kad juose drėgmės nėra, o jie tik lipnūs nuo sirupo, tada išjungiame orkaitę.
Cukatų pabarstymui naudojau:
cukraus pudros;
žiupsnelis citrinų rūgšties.
Viską sutryniau iki pudros miltelių, užpyliau ant cukatų, su rankomis gerai apvoliojau ir palikau taip porai dienų ant skardos. Šiaip galima jų daugiau ir nedžiovinti ir nelaikyti atvirai, galima dėti į indelius ir laikyti spintelėje, bet jie man nelabai skanūs buvo. Palaikius pora dienų, jie dar padžiūvo, labiau tas skonis atsiskleidė, ir jie tokie skanesni tapo.
Va taip atrodė kai laikiau skardoje su cukraus ir citrinos rūgšties pudra:



Dėl šios glazūros proporcijų, tai kadangi sirupas buvo pakankamai saldus su šiek tiek rūgštelės, tai į šią glazūrą aš dėjau daugiau citrinos rūgšties, kad būtų saldžiarūgštis skonis.
Taigi, darbo čia realiai nėra daug, ilgiausiai užima pats laukimas - marinavimas, vėl marinavimas, ir džiovinimas.
Dabar apie skonį. Na, nežinau, čia skonio reikalas, bet kadangi man, kaip sakiau, moliūgas nėra desertinė daržovė, ir šiaip, aš džiovintų vaisių nelabai mėgstu, tai man nelabai ir patiko. Vienų cukatų aš nevalgiau, man neskanu. Dėti į pyragą, manau, visai tiktų. Todėl ruošiuosi juos berti į Kalėdinį pyragą. Bet va, vyras paragavęs šitų moliūginių cukatų, sakė, kad jam skanu. Vaikas net neragavo, nėjo įsiūlyti :-)
Tiesa, iš šio kiekio cukatų gavosi nedaug, trys geros saujos.
Va šitoj foto matosi kaip atrodo cukatų vidus: